KARTINGO ISTORIJA
Tėvo pėdomis
Kad garsaus lietuvių lenktynininko Kastyčio Girdausko sūnus Saulius pasuks į automobilių sportą, galima buvo spėti. Nors pats Saulius prisipažįsta, kad tai buvo visos šeimos sprendimas.
Senelio garaže tėvas savo startams ruošė automobilius. Ten aš susipažinau su technika, pasakoja S. Girdauskas. Pirmieji septynmečio berniuko startai kartingo trasoje visai nepriminė rimtų varžybų. Pasak vieno geriausių pastarojo laiko Lietuvos lenktynininko, Kačerginės "Nemuno žiedas" trasoje tėvai išdėliodavo padangas ir surengdavo kelių vaikų lenktynes. Tačiau vėliau matydamas, kad negali skirti sūnui pakankamai dėmesio, K.Girdauskas jį palydėjo į Kauno jūrų klubo kartingo skyrių. Prasidėjo kur kas rimtesnis darbas: krapštymasis prie karto, treniruotės.
Lankiau plaukimo, tinklinio, krepšinio treniruotes, bet gyvenau pagal kartingo varžybų grafiką, jų sulaukęs viską pamiršdavau, prisimena S. Girdauskas. Sportininkas taip pat teigia, kad tuo metu netrūko puikių meistrų ir gerų lenktynininkų. Pavyzdžiui, visuomet išsiskyrė Ž. Sakalausko kartai gerai paruošti, puikiai nublizginti, padažyti. Pačiam taip pat norėjosi tokių, prisimena Saulius ir prisipažįsta, kad neišvaizdžius kartus jie vadino kirvopečiais. Jaunasis kartingo lenktynininkas, skirtingai nei daugelis kolegų, nepaprastai mėgo važiuoti šlapia trasa. Tuomet atsiskleisdavo lenktynininkų meistriškumas, sako S. Girdauskas. Anot sportininko, negalima važiuoti aklai ir laukti, kol varžovai padarys klaidą. Pats turi kurti situaciją, surasti silpnas varžovų vietas ir posūkiuose tuo pasinaudoti, dalijasi patirtimi S. Girdauskas.
1985 metais paskutiniame Lietuvos pirmenybių etape sportininkas sakosi jautęs per didelį varžovų spaudimą bei siekius neleisti baigti varžybų. Buvo nusprendę neleisti laimėti, bandė išstumti iš trasos bei keliskart blokavo, bet laimėjau. Manau, kad tokie važiavimai labai užgrūdina, savo kailiu patyręs spaudimą, teigia sportininkas.
Sovietmečiu per įvairias šventes miesto gatvėse būdavo organizuojami paradai. Kartingo sekcijos nariai juose pasirodydavo po fabriko ar gamyklos vėliava. S. Girdauskas juokauja, kad vaikams tai būdavo šventė, nes galėdavo pasivažinėti kartu miesto centrinėmis gatvėmis.
Šiandien Saulius neslepia, kad jo kartingo karjerą labai stipriai nulėmė tėtis. Jis išmokė pažinti trasą, kovoti bei nepasiduoti net ir patekus į beviltišką situaciją, sako S. Girdauskas. Prieš jaunojo Girdausko startą, jie abu apeidavo trasą ir vyresnysis patardavo, kaip elgtis konkrečiame ruože. Vėliau Saulius pats išmoko analizuoti varžybų trasą.
1985 metais Minske vykusiose SSRS jaunimo žaidynėse po kvalifikacinių važiavimų S. Girdauskas buvo tarp lyderių. Tačiau lūžo karto sankabos dankratis. Skaudžiau negali būti, kai esi lyderis, bet dėl gedimo negali startuoti, apie vieną netikėčiausių įvykių prieš varžybas pasakoja S. Girdauskas. Tuomet tėvas sėdo į automobilį ir išlėkė į Kauną. Suradęs tokį pat kartą, jį išardė ir su detale grįžo į Minską. Prieš pat startą kartas buvo parengtas varžyboms. Jose S. Girdauskas užėmė III vietą. Po 8 metų, praleistų prie karto, S. Girdauskas toliau sėkmingai karjerą tęsia automobilių sporte. istorija atgal | istorija toliau... |
