KARTINGO ISTORIJA
Sporto meistro vardas sunkiai pasiekiama aukštuma
Laikui bėgant kartingas Lietuvoje dar labiau išpopuliarėjo. Neoficialiais duomenimis, 1978 metais respublikos pirmenybėse susirinko apie 140 vienos klasės dalyvių. "Finalininkų atranka vyko 2 dienas, o šalia Vilniaus kartodromo nebuvo kur mašinos pasistatyti", varžybas prisimena treneris Ričardas Paškevičius. Pasak jo, savaitgalio išvykos, varžybų eiga ir pergalės atviliodavo į šį sportą sportininkų šeimų narius. Abu R. Paškevičiaus sūnūs taip pat važiuoja kartais: vienas jau gali girtis pergalėmis, o kitas žengia pirmuosius žingsnius. Ir tai ne vienintelis pavyzdys, kai šiuo sportu susižavi visa šeima. A. Tupės, A. Bartusevičiaus anūkai išbandė kartus, tėvas ir sūnus Surdokai aiškinasi, kuris šeimoje greitesnis. Broliai Vaitkevičiai, Čapkauskai, Jonušiai taip pat paliko pėdsaką šiame sporte.
Devintajame dešimtmetyje Lietuvos pirmenybėse (50, 125 ir 175 klasėse) startuodavo daugiau kaip 100 sportininkų. Populiariausia klasė M-125, vadinamoji Minskų klasė. Čia susirinkdavo per 40 dalyvių, todėl varžybose, be kvalifikacinių važiavimų, taip pat buvo rengiami ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finaliniai važiavimai.
Tuo metu Lietuvoje jau buvo įrengtos net 6 trasos: Vilniuje, Smalininkuose, Šiauliuose, Aukštadvaryje, Anykščiuose ir Raguvoje. 1984 metais veikė 18 techninių sporto klubų. Treneriai, sportininkai bei techniniai darbuotojai sudarė daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. 1985-1988 metais varžėsi apie 180 trijų klasių sportininkų.
Lietuvos rinktinė nuolat dalyvaudavo SSRS pirmenybėse ir Tautų spartakiadose. 1963 metais Lietuvos kartingo komanda SSRS pirmenybėse laimėjo antrąją, o 1964 ir 1985metais trečiąją vietą. Penki lietuviai SSRS pirmenybėse stojo ant nugalėtojų pakylos: R. Selemonavičius (2 v. 1966 m.), V. Sabotaitis (2 v.1979 ir 3 v. 1980), M. Kirkilas ( 3 v. 1973), V. Novikovas (3 v.1979) ir A. Fedorcevas (3 v. 1980). 1989 metais SSRS Darbo rezervo pirmenybėse vilnietis Andrius Vaitkevičius B klasės sąjunginėje klasėje užėmė pirmąją vietą. 1985 metais pirmose SSRS jaunimo žaidynėse E. Valiukevičius užėmė pirmąją, o S.Girdauskas trečiąją vietą.
Geriausias to meto laimėjimas sporto meistro vardas. Lietuvos respublikos čempionais tapusiems suaugusių ir jaunių grupės sportininkams buvo suteikiamas kandidato į sporto meistrus vardas. Norint tapti sporto meistru reikėjo dalyvauti Sovietų sąjungoje rengiamose varžybose arba pasikviesti į Lietuvą keletą sporto meistrų ir laimėti varžybas. Suprantama, tai padaryti buvo gana sunku. istorija atgal | istorija toliau... |
