KARTINGO ISTORIJA
Įžanga
Kartingas tai techninė sporto šaka mikrolitražinių lenktyninių automobilių (kartų) lenktynės.
Kartas tai supaprastintos konstrukcijos vienvietis lenktyninis mikroautomobilis be kėbulo. Turi sutvirtintą rėmą iš plėninių vamzdžių, mažo skersmens ratus, padangas su lygiu paviršiumi (sausam trasos paviršiui). Lingių ar kitų amortizacinių mechanizmų neturi. Pavarų dėžė, akumuliatorius, starteris, sankaba, žibintai, šviesos ir garsinis signalai nebūtini. Kartai dažniausiai varomi dvitakčiais varikliais. Skirstomi į klases (tarptautines ir nacionalines) pagal sportininkų amžių ir variklio darbinį tūrį: iki 60, iki 85, 100, 125, 200, 250 cm3. Kartais lenktyniaujama specialiose 700-1500 m. ilgio trasose kartodromuose. Lietuvoje veikia 3 kartodromai: Vilniuje, Šiauliuose ir Aukštadvaryje.
Dabar niekas nežino, kokia būtų šios sporto šakos raida Lietuvoje, jei ne vienas kaimynų vizitas 1961 metų vasarą. Kuklūs to meto istoriniai šaltiniai neleidžia nustatyti, kas ir dėl ko Lietuvoje surengė latvių parodomąsias gokartų lenktynes.
Gandas apie keistas lenktynes greitai pasklido po Kauną ir visą respubliką. Anot liudininkų, latviams šalia Kūno kultūros instituto dar žymintis trasą, čia jau būriavosi žmonės. Starto dieną dar kelios valandos prieš varžybas žiūrovai keliomis eilėmis apjuosė 500 metrų ilgio trasą. Nedidelėje medinėje tribūnoje įsitaisė to meto partiniai, miesto ir sporto šulai.
Be jokios abejonės, kelių gokartų pasirodymas sukėlė nepaprastai daug džiaugsmo. Žmones masino neįprastas kartų dydis, jų manevringumas bei kova vingiuotoje trasoje. Kelios valandos varžybų prabėgo kaip akimirka, bet variklių dūzgimas aidėjo dar ilgai.
Dabar jau galima drąsiai sakyti, kad parodomosios varžybos daugeliui vyrų susuko galvas. Iškart po varžybų drąsiausieji puolė apžiūrinėti kartus.
Sporto renginių organizatorius Jurgis Marculanas mano, kad didelės įtakos kartingui gana uždaroje Sovietų Sąjungoje turėjo ralistai. 1960 metais po kelių avarijų SSRS autoralio pirmenybėse buvo uždarytos visos trasos, kuriose vyko varžybos, prisimena J. Marculanas. SDAALR (DOSAAF) ieškojo būdų, kuo sudominti automobilių sporto mėgėjus. SSRS pravėrė duris visiškai naujai sporto šakai.
Automobilių sporto istoriją tyrinėjęs klubo Akademija prezidentas Algimantas Maulius teigia, kad kartingo tėvynė Jungtinės Amerikos Valstijos. Vienoje iš jo publikacijų rašoma: Praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje vežimėliais be variklių buvo važinėjama nuo kalnelių. Vėliau varžybos labai išpopuliarėjo, vežimėliai buvo tobulinami. Šios versijos tęsinys arba kita istorija apie kartingo atsiradimą susijusi su lakūnais. Per Antrąjį pasaulinį karą lakūnai į automobiliukus įstatė žoliapjūvių variklius bei pritaikė lėktuvų ratus. Laisvalaikiu lėktuvų nusileidimo takuose lakūnai rengė varžybas.
Duomenys apie tolimesnę kartingo raidą kur kas tikslesni. Žinoma, kad 1956 metais panašų į kartą automobiliuką pagamino amerikietis mechanikas Aretas Inglusas ir Lenktyninių automobilių mechanikas ir Kalifornijos naftos pramonės darbuotojas Lui Borelis. Rėmą jie padarė iš plieno vamzdžių, o už vairuotojo sėdynės sumontavo variklį (2,5 AG, 1,8 kw). Dar po metų JAV įregistruota pirmoji kartingo organizacija Gokarto klubas. Šiuo metu kartingai populiariausi Italijoje.
istorija toliau... |
